BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Trisdešimt septinta stadija - spameris reklameris.

Tankiai sumirksėjau, svarstydama, kas čia dabar nutiko.

Kol kas informcaija mano galvos nepasiekė - tam prireikė palaukti, kol ausis perrėžė piktokas balsas :

  • - Klausau?

Papurčiau galvą.

  • - A..aš čia.. ieš..ieškau..- mikčiojau, žiūrėdama į tarpdury stovinčią moterį. Moterį, kažkur matytą. Moterį, apglėbusią rankomis išsipūtusi pilvą
  • - Vidurys nakties nėra tinkamas metas ieškoti.. kažko,- piktokai paprotino.

Taip ir likau išsižiojusi - net neįsivaizdavau, ką sakyti ir kaip atsiprašyti.

Atrodo, ji ir nelaukė. Jau norėjo uždaryti duris, tačiau paskutinę akimirką dar kartelį žvilgtelėjo į mane , truputėlį prisimerkusi, lyg bandydama kažką atkurti.

  • - Palauk, ar mudvi nesame mačiusios viena kitos?- pasiteravo.
  • - Ne, nemanau, aš.. Aš čia atėjau ieškoti..
  • - Taip, aš esu tikra, kad tave mačiau. Tu - Luko draugė?

Maždaug tą akimirką atgaminau viską atminty. Tą rytą nuėjau pas Luką ir jis elgėsi neįprastai. O tada iš jo miegamojo išėjo ji - ta apvali tamsiaplaukė, kuriai pavydėjau grožio.

  • - O, taaaaaip,- mano akys išsiplėtė iš nuostabos,- tikrai. Pamenu tave.

Dabar tamsiaplaukė nusišypsojo.

  • - Ko čia ieškai?
  • - Aš.. pas Luką. Jis čia?

Moteris kurį laiką be atsako dėbsojo į mane, o tada nusikvatojo.

  • - Lukas? Jis Afrikoj, kvailute. Nejaugi nieko nesakė? Nejau tikrai matėtės taip seniai?
  • - Ne, aš žinau, kur jis, bet.. tiesiog turėjau pagrindo manyti, kad grįžo.
  • - Tikrai?- susiraukė, nelabai tikėdama.
  • - Aha,- linktelėjau.

Nuleidau akis į jos pilvą.

  • - Laukiesi? Luko vaiko?
  • - Prašau?- susimėtė.
  • - Ar vaikas Luko?- pakartojau.
  • - Ne,- vėl nusijuokė. Lukas - mano giminaitis, neįtikima galimybė, kad užtaisytų man vaiką.
  • - A,- man kaži kodėl palengvėjo.

Mergina nusišypsojo.

  • - O dabar, jei leisi, norėčiau grįžti į lovą,- nepiktai paprašė.
  • - Oi, taip, atsiprašau.. Aš atsiprašau..- nelabai besigaudydama aplinkoj stovėjau iki man prieš nosį užsivėrė durys, palikdamos mane tamsioj laiptinėj.
  • - Vau,- pati sau sušnabždėjau.

 

Nei gyva, nei mirus leidausi laiptais.

Išėjau laukan - tėčio mašinos nebebuvo. Ko gero, manė, kad užsibūsiu.

Tiek to. Parvažiuosiu autobusu.

 

Nežinojau, džiaugtis man, ar liūdėt.

Lukas nebuvo Niujorke. Ar bent ne savo namuose. Ir tikrai išvažiavo į Afriką. Ar bent pasivargino apgauti ne mane vieną.

Ir vaikas buvo ne jo. Ir ta gražuolė buvo jo giminaitė. Bent taip teigė.

Visgi kažkoks gumulas mano gerklėje stovėjo. Akimirką aš tikėjausi, kad jis bus ten, už durų. Ir aš būčiau jam atleidusi už visas kiaulystes. Ir prisipažinusi, kad jo nepamiršau.

Ir..

Viešpatie.

 

Žingsniavau autobusų stoties link. Galėjau išsikviesti taksi, bet.. Nenorėjau.

Suskambo mobilusis.

  • - Kur tu?- piktai pasiteiravo brolis, man atsiliepus.
  • - Mieste..
  • - Kur būtent? Ko tau ten?
  • - Nesvarbu..
  • - Kur tu? Atvažiuoju.
  • - Koks skirtumas..- apsidairiusi pasakiau jam adresą.

Prisėdau ant suoliuko ir rūkydama ėmiau laukti.

Po velnių.

Atrūko kaip vijurkas - gal dvigubai greičiau, nei būtų atlėkęs, jei būtų važiavęs normaliu greičiu.

Įsėdau į mašiną, susikūprinusi ir laukianti audros, kurią jaučiau, žiūrėdama į rūškaną Robio veidą.

  • - Ką tu čia veiki?
  • - Nieko.
  • - Lein.
  • - Bridžesai.
  • - Tėtis man pasakė, kur būtent tave nuvežė.
  • - Šūdas,- sumurmėjau.
  • - Ko tau reikėjo pas Luką?
  • - Nieko.
  • - Ko tau ten reikėjo?- neatstojo.
  • - Nesirūpink dėl to - jo nėra.
  • - O kaip man palengvėjo,- pasišaipė,- tu negali kiekvieną kartą lėkt į kitą pasaulio kraštą, kai kažkas susišviečia dėl Luko. Po paraliais, kur tavo savigarba? Pusę suknistų metų jam tavęs nereikėjo - krušo kažkokias afrikietes. O dabar jis grįžo? Ar tau tiesiog paranoja?
  • - Paranoja..-sumurmėjau.
  • - Ach, Bri..- papurtė galvą.. Mačiau, kai piktai gniaužia vairą net pabalusiais krumpliais.

Nieko nesakiau.

Žiūrėjau pro langą ir rijau ašaras.

Velnias , velnias, velnias.

Parvažiavus namo, šoviau savo kambarin, tvirtai uždarydama duris. Dėl tikrumo dar užrėmiau žema batų spintele.

Kad būtų ramiau.

Atsiguliau į lovą ir išjungusi šviesą įsistebeilijau į lubas, vos vos nušviestas vidiniame kiemelyje esančių žibintų.

Girdėjau, kaip kitam kambary trankosi brolis. Po kelių minučių, o gal valandų nutilo.

Praėjo daug daug laiko nuo tada, kai atsiguliau, o aš nė akių sumerkt negalėjau.

Girdėjau, kaip apačioje Rita užgesino šviesą, tėtis užrakino duris, prislopintus jųdviejų balsus.

Kažkuriuo metu kažkas (aišku, kad Robis) pabandė atidaryti mano kambario dursi, tačiau sutiko pasipriešinimą..

Atsidariau langą, kad vėjelis prakoštų prikvėpuotą kambarį.

Negalėjau, tiesiog negalėjau užmigti - kas penkias minutes žiūrėjau į telefono ekranėlį ir tikėjausi, kad jau greit rytas.

Tokia yra nemiga - niekuomet nežinai, ar buvai užmigęs, ar visą laiką praleidai nemiegodamas.

Išgirdau krebždėjimą.

Kas per?..

Truputį garsesnį. Tarsi kažkas būtų gretimame kambary atidaręs langą.

Kąžinau, gal Robis rūko.

Tuomet tyla.

Po dar kiek laiko tylus šnirpštimas.

Vėliau jis priartėjo.

Plačiai atlapojau akis ir įsistebeilijau į tamsą.

Ar čia maniakas?

Šnirpštimas, tylus burnojimas,o tada..

Taukšt - girgžtelėjo mano lovos spyruoklės, kai šalia ant čiužinio nutūpė kažkas sunkus.

Pasiruošusi rėkti pasukau galvą ton pusėn.

  • - Tu manęs neįsileidai. Turėjau kažką daryt,- šypsojosi Robertas.

Atsakiau tingia šypsena.

Linktelėjau ir vėl įsistebeilijau į lubas.

  • - Negaliu užmigti,- pasiskundžiau.
  • - Aš irgi. Tik ne kai ant manęs niršti.
  • - Aš nenirštu.
  • - Meluoji.
  • - Nė trupučio,-pasisukau į brolį.

Vėjelis, lengvai dvelkiantis pro langą, atnešė man nosin brolio tualetinio vandens kvapą.

Palaimingai užsimerkiau.

Pajutau, kaip nubraukė man nuo veido prilipusią plaukų sruogą.

  • - Man labai ramu, kai tu šalia,- susigėdusi sušnabždėjau.

Robertas neatsakė.

Apsivijo ranka mano liemenį ir pabučiavo nosies galiuką.

Įsikniaubiau nosim jam į petį ir užsimerkiau.

  • - Labanakt,- išgirdau, o tada mane prispaudė miegas, negalėjęs ateiti visą suknistą naktį.

Patiko (42)

Rodyk draugams

~ easybreezy | 2010-11-28.

11 komentarai įrašui “Trisdešimt septinta stadija - spameris reklameris.”

  1. Man kazkaip kirba mintis kad jie nera brolis ir sesuo, kad Roberto mama “istate ragus” Bridzitos tevui… mors gal ir klystu…
    o seip tai sauni istorija ir toliau taip :D

  2. nu neee.. Kodėl visi taip nori, kad jiedu nebūtų giminės? :D jie yra ir šito aš neslepiu. Bridžesas ir Lein yra pusiau brolis ir sesuo, žiūrint į bendrą tėvą ir nieko nesiruošiu tame pakeist.;DD
    bet ačiū.;)

  3. Sutinku su Visapusiska… Ir labai tuo apsidžiaugčiau. Man kažkaip Robertas dera su Bri :)

  4. :)
    sakiau daug kartų, bet pasikartosiu - pamatysim.;)

  5. Hmmm…net nesazininga jai isskirsi juos, man jie labai tinka vienas kitam…ir manau kad Bri tikrai isgyvens be Luko… nors kaip suprantu jis jau greitai vel pasirodys…. :)

  6. Pritariu Tali ir Visapusiškai; būtu kur kas geriau, jei Lein ir Bridžesas nebūtu giminės. Jie kartu labai dera, o Lukas šunsnukis ir Lein jis nereikalingas.. ;]] Va taip va..

  7. Ne tai, kad mes norėtumėm, jog jie nebūtų giminės (nu bent jau aš:)), nu gal… Tiesiog jie tarpusavy visai nieko taip atrodo: visiem ramu, gera, šilta ir neblogai miegasi:), o ta tokia nusistovėjus moralė ir žmogiškas padorumas… Ne viduramžių santvarka gi…
    But anyway… viskas okey, rašai šitai tu, kuri taisykles taip pat tu ir man nuo to tik dar įdomiau daros, vis nekantrauju perskaityt, kokį nesveikai spalvotai įdomų daiktą sukursi (=

  8. Labai patiko, tikrai idomu skaityti ir norisi tesinio.
    Tik man asmeniskai nepatinka uzsenietiski vardai:))

  9. Man patiko, paprasta ir genialu, lauksiu tesinio.

  10. Labai labai super :) http://www.filmai.in/uzeik-271411.html

  11. Mielas blogeri,

    Vilniaus miesto pirkinių ir laisvalaikio portalas URBANDAY.lt kviečia tave į bloger’ių konkursą „ Akcijų ir nuolaidų karštinė Lietuvoje“. Jei esi originalus, įdomus, šmaikštus, ar tiesiog turi ką šia tema pasakyti, dalyvauk! Pačius geriausius apdovanosime el. parduotuvės VARLĖ.lt įsteigtais vertingais prizais!

    Geriausieji bus apdovanoti šiais prizais:

    - 1-os vietos laimėtojas bus apdovanotas Olympus Mju-1040 fotoaparatu;
    - Originaliausiam rašytojui atiteks 16 GB talpos USB raktas;
    - Dar tris “grieko” vertus rašinius apdovanosime puikiomis DELUXE PRO ausinėmis.

    Daugiau informacijos adresu http://urbanday.lt/blog-u-konkursas.240.lt.html

Palikti komentarą