BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Trisdešimt penkta stadija - viskas grįžta į senai naujas vėžias. Ar panašiai.

  • - Turiu pasiiūlymą,- pasakiau kedendama pirštais brolio plaukus.

Mudu sėdėjom ant grindų priešais stiklo sieną ir gėrėm arbatą. Buvom išlaikę priešpaskutinį egzaminą, Robis ką tik grįžęs iš klinikos, kur važiuodavo dukart per savaitę porai valandų.

Viskas buvo puiku.

  • - Nagi?-susidomėjo.
  • - - Gal išlikom egzus ir grįžtam namo? Paskutinį kartą?

 

Robis pakėlė galvą man iš sterblės ir pasirėmęs galvą ranka nusijuokė.

  • - Juk visad sakei, kad tie namai - pragaras žemėje. O dabar nori grįžt?
  • - Trumpam. Tu retai aplankai Ritą,o aš tėtį.
  • - Palauk. Kokį laiko tarpą tu turi galvoj, sakydama „grįžtam‘?- susiraukė.
  • - Porai savaičių. Gal mėnesiui. Ne tai, kad ruoštumėmės kur nors išvažiuot iš Niujorko. Ar ne?
  • - Nežinau. Tie namai slegia.
  • - Baik. Gi neliksim ten gyvent. Tik porai savaičių.
  • - Pagalvosiu.
  • - Gerai,- išsišiepiau , palaimingai užmerkdama akis priešais pro stiklą kepinančią saulę.

Pajutau kaip Robis, skaudžiai užgriūdamas mane savo svoriu, persivertė ant pilvo. Jaučiau jo žvilgsnį, įsmeigtą į save.

  • - Ko?- po kiek laiko paklausiau neatsimerkdama.
  • - Ar namų areštas baigėsi?
  • - Ne,- griežtai atsakiau. Tiesą sakant, mane stebino tai, kad brolis visiškai pavyzdingai laikėsi mano nurodymų, draudžiančių jam palikti namus be mano žinios.
  • - Bet aš paskutiniu metu visai nemačiau draugų..
  • - Pats kaltas. Areštas prasidėjo prieš savaitę - iki tol galėjai daryt, ką tinkamas.
  • - Prašau, Bri..- inkštė.
  • - Nieko nebus, bičiuli. Nieko nebus,- baigiau pokalbį.
  • - Gerai jau,- apsimetė pykstąs.

Neilgai trukus suskambo telefonas.

Manasis.

  • - Klausau?- atsiliepiau nė nepažiūrėjusi į skambinančiojo vardą.
  • - Bridžita,- pasisveikino Džeimis.

Nusispyriau brolį nuo savęs ir atsistojusi nužingsniavau vonion, prie ausies spausdama mobilųjį.

  • - Klausau?
  • - Ką veiki vakare?
  • - Ką aš veikiu vakare? Nieko, ko negalėčiau atšaukti,- nusišypsojau pati sau, girdėdama giedrą draugo balsą.
  • - Puiku. Kviečiu tave septintą valandą į tą kinų restoraną prie mokyklos.
  • - Ką? Kaip tai? Kodėl? Geriau ateik pas mane.
  • - Ne, turim atšvęsti.
  • - Atšvęsti ką?
  • - Mudu su Teo susitaikėm,- girdėjau, kaip bando slopinti džiugesį.
  • - Kąąąąąąą???!!!!!!!!- ko gero, jis apkurto nuo mano spiegimo.
  • - Ką girdėjai,- po kiek laiko, kai nustojau leisti garsus, jis pranešė.- Tai lauksim.
  • - Gali net neabejot, kad būsiu.

Grįžau kambarin visa laiminga ir spindinti. Negali būti nieko geriau, nei mano geriausio draugo laimė. Išties.

  • - Kas nutiko? Kodėl taip spiegei?- pasiteiravo brolis, kai vėl klestelėjau ant žemės.
  • - O. Ar gali patikėt.. Džeimis ir Teo..

Susizgribau per vėlai.

  • - Džeimis ir Teo ką?- susiraukė Robis. Visai pamiršau, kad apie visą reikalą žinojau tik aš viena.
  • - Nieko.
  • - Bridžita, neįžeidinėk mano proto man meluodama.
  • - Nemeluoju,- pernelyg greitai paneigiau.
  • - Tikrai?- įtariai prisimerkė.
  • - Visiškai.
  • - Žiūrėk tu man.
  • - Žiūrėsiu. Spagečiai?

Taip neakivaizdžiai nukreipiau temą nuo Teo ir Džeimio slidžių reikaliukų iki to, ką gaminti pietums.

  • - Spagečiai,- pritarė,- bet padažą darysiu aš, jei nori, kad tuos spagečius dar ir valgyt būtų įmanoma.

Kumštelėjau Robiui į pilvą. Niekas nedrįs menkinti mano kulinarinių gabumų.

Paskutiniu metu ėmėm reguliariai valgyti, kas buvo neišvengiama, turint galvoje tai, jog beveik visą laiką sėdėjome namuose.

 

Kaip tik tikrinau ar užtenka druskos, kai Robis iš nugaros apsivijo mano liemenį rankomis ir pakštelėjo kaklan.

Taip, čia ir sustokim. Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų nepasikeitė, buvo mudviejų broliški, bet truputį kraujomaišiški santykiai.

Negaliu pasakyt kodėl ,tiesiog nusprendėm, kad esam tik pusiau broliai ir kad visi tie abipusės traukos reikalai nėra tokio lygmens, kad galėtumėm juos varžyt, juoba, kad gyvenam kartu.

Išsisukau iš jo glėbio ir nepritariamai žvilgtelėjau.

  • - Žinau, ką bandai padaryt. Arešto nepanaikinsiu.

Brolis pervertė akis ir vėl grįžo prie tuno dėžučių, kurias atidarinėjo.

 

 

Turėjau gerokai pasukti galvą, kol sugalvojau, kaip paaiškinti savo išėjimą pas Teo ir Džeimį.

Galiausiai apsistojau ties versija, kad Džeimio sesuo grįžo iš užsienio ir pakvietė mane susitikt. Gerai, istorija turėjo spragų, tačiau buvo patenkinama. Svarbiausia, kad patikėjo.

 

Tiesiog spirgėjau iš laimės, žiūrėdama į priešais save sėdinčius Teo ir Džeimį - vėl ramius, laimingus ir nesipykstančius.

  • - Ačiū,- šnipštelėjo į ausį man Teo kai Džeimis kalbėjo su padavėja.

Tik žaismingai mirktelėjau.

Manau, jis turėjo galvoje mano labai rimtą pokalbį su garbaniumi dėl mano ir Teo, jo ir Teo santykių. Nesitikėjau, tačiau, pasirodo, ožio užsispyrimas irgi neamžinas.

 

Einant namo vėl skambino Izis. Atkakliai ignoravau skambučius, kiekvieną kartą nuspausdama atmetimo mygtuką tikėdamasi, kad tai neperpildys jo kantrybės taurės ir neprivers apsilankyti mano namuose.

Man jis nebuvo visai vienodai. Tiesiog dabar, kai viskas buvo puiku su Robiu, negalėjau būti su Iziu. Tačiau negalėjau ir jam to pasakyti.

Bijojau.

 

Grįžus namo mane pasitiko brolis , sėdintis ant sofos.

  • - Gerai,- buvo pirmi jo žodžiai.
  • - Kas gerai?- perklausiau, įjungdama šviesą kambaryje.
  • - Gerai, važiuojam porai savaičių pas juos.
  • - Myliu tave!- spygtelėjau ir įsibėgėjusi, dar su batais, šokau ant brolio kelių.

Nežinau, kodėl man buvo taip svarbu, kad grįžtumėm. Ir grįžtumėm kuo greičiau.

 - O taip, žinau, man neįmanoma atsispirt,- suvaidino pavargusį nuo dėmesio Kazanovą ir suspaudęs mano veidą savo dideliais delnais, pabučiavo.

Patiko (36)

Rodyk draugams

~ easybreezy | 2010-11-23.

8 komentarai įrašui “Trisdešimt penkta stadija - viskas grįžta į senai naujas vėžias. Ar panašiai.”

  1. grazuuuu. ir miela. aisku, biski keista. biski labai keista. bet grazu :)

  2. biškį keista. tikrai keista. bet viskas galiausiai atsiriš ir nebebus taip keista.;)

  3. Tai gal geriau greiciau atrisk ir nebetraumuok musu smegenu.
    Bet vistiek lb grazu, kad ir kaip keista. :D

  4. jau kažkam sakiau- liko apie dešimt skyrių - ilgai kankintis nereiks.;)

  5. Jei tokiais ilgais laiko tarpais nerašysi, jaučiu iki istorijos galo pražilt spėsiu :D bet čia tik tarp kitko ;)

  6. neįsijausk į skundimąsi.;D
    pasistengsiu taip ilgai nebetempt.

  7. Aš dar tik pradedu :D

  8. nereikia, nepradėk :)

Palikti komentarą