BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Keturiasdešimta stadija - suknistadidysis suknistavakaras

Lukas dingo. Dingo visai savaitei.

Atrodo, pagaliau suprato mano užuominą, kad nenoriu jo matyti. Ir taip netiesiogiai dovanojo man tobuliausią gyvenimo savaitę su Robertu, Džeimiu ir Teo.

Viskas buvo taip tobula, kad turėjau suprasti, jog kažkas nutiks. Mano gyvenime niekas negali būti visiškai tobula.

Prieš akis laukė paskutinė diena kai turėsiu spoksoti į savo nekenčiamus mokytojus bei šiknašluostes. O tada.. Tada manęs laukia išsvajota laisvė ir ilgai laukta kelionė automobiliu po Ameriką su Robertu bei dviem geriausiais draugais.

Iš paties ankstyvo ryto išgirdau beldimą į duris. Nesiruošiau keltis - tegu atidaro Robis. Beldimas kartojosi ir kartojosi , ir kartojosi tol, kol supratau, kad mano planas neišdegs.

Šiaip ne taip išsiritau iš lovos ir greičiu, kurio man net vėžlys nebūtų pavydėjęs, nusigavau iki buto durų.

Ant slenksčio stovėjo Teo - išsišiepęs ir kaip visada mirtinai simpatiškas.

Nelaukęs mano pakvietimo jis įėjo vidun ir dribo ant mano sofutės.

Uždariusi duris atsisukau į jį ir nesuprasdama įsistebeilijau.

- Nagi, renkis,- paragino jis,- einam čiustytis.

- Išleistuvės tik vakare,- nusivaipiau.

- Pats žinau. Bet mūsų laukia grožio salone. Turime..-žvilgtelėjo į rankinį laikrodį,- pusvalandį, taigi paskubėk.

- Ką mes veiksim suknistam grožio salone?- net nesiruošiau judintis iš vietos.

Teo netikėdamas savo ausimis tankiai sumirksėjo.

- Kaip tai ką? Veido kaukės, pedikiūras ir manikiūras, aišku tik tau, galbūt masažuojamosios vonelės, šukuosena ir makiažas, aišku irgi tik tau.

Kilstelėjau antakį.

- Teo..

- Klausau?- meiliai nusišypsojo.

- Tu toks homikas, kad keista, jog dar neprakaituoji blizgučiais.

- Neprakaituoju??- suvaidino nustebusį,- eik rengtis. Greit. Tu juk nenori, kad aš pats tave aprengčiau, kaip ten bebūtų, aš ne visai homikas, kaip tu sakai.

Perverčiau akis.

- Sėdėk. Čia. Aš. Tuoj. Grįšiu.

- Puiku,- Teo atsivertė ant sofos gulintį laikraštį ir įsiskaitė.

Grožio salone praleidom gera penkias valandas ir aš sau pažadėjau daugiau niekada nesilankyti tokiose vietose.

Negana to, kad visas penkias valandas tave tampo, kutena, tepa visokiom nesąmonėm ir vargina beprasmiais plepalais, Teo dar ir pakviečia Robertą su Džeimiu, kad tuodu pasišaipytų iš Bridžitos Lein, sumerkusios kojas į masažuojamąją vonelę.

Nusprendžiau niekuomet daugiau nekalbėti su Teo. Taip pat ir su Džeimiu. O su Bridžesu.. Na, kas liečia jį, mes puikiai susikalbame ir nežodiniu būdu.

Apie pusę aštuonių, kai jau buvau namuose ir visiškai pasiruošusi tragiškiausiam gyvenimo vakarui ( vėlesni įvykiai parodė, kad nedaug ir apsirikau taip galvodama), namų telefonu paskambino iš vestibiulio ir pranešė, kad mudviejų su Bridžesu prie įėjimo jau laukia limuzinas. Kuriame, aišku, sėdėjo Teo su Džeimiu, prakaituodami iš baimės dėl to, ką tuoj patirs.

Dieve, kam tiek pompastikos. Ne tai, kad mes buvome tokie vieninteliai. Mūsų mokykloje į išleistuves atvažiuoti ne limuzinu buvo apskritai neįsivaizduojama.

Pff.

Privažiavus prie mokyklos, kuri jau iš toli švietė visokios iškabos, papuošimai ir kiti visiškai bereikalingi pinigų leidimo rezultatai, visi kiek dvejojome lipti iš mašinos.

- Tik nesusikibkit rankomis. Kol kas,- pasiūliau Teo ir Džeimiui,- pažiūrėsim ,kokia situacija.

- O mes? Ar mes čia kaip pora?- paklausė manęs sunerimęs Bridžesas, visiškai nenustebintas to fakto, kad taip kalbėjau su draugais. Jau prieš gerą savaitę buvau jam papasakojusi kame reikalas.

- Saugok, Dieve, ne!- paprieštaravau,- mane purtė nuo minties, kad kas nors galėtų žinoti, kokie anaiptol nebroliški mudviejų santykiai.

Bridžesas trumpam susiraukė ir pasakė:

- Nežinau kaip jūs, tačiau nematau priežasties delsti,- taip taręs išlipo iš automobilio ir nuėjo takeliu mokyklos link. Šiaip ar taip, jam iš mūsų buvo lengviausia. Pamiršau, kad jis mūsų mokyklos pažiba.

- Nežinau, vaikinai, nuoširdžiai nežinau, kas mane privertė čia atvažiuot,- prisipažinau.

- Sulig trimis lipam lauk. Einam visi trys. Paskui viskas kažkaip išsispręs,- pareiškė Teo.

- Ne, Teo, pa..

- Vienas, du, trys,- suskaičiavo greičiau, nei aš įkvėpiau, ir mes visi trys išsigavom lauk.

Ėjome vienas nuo kito nemažu atstumu. Jaučiau, kad mano skruostai kaista.

- Aš tuoj atpilsiu iš baimės,- šnipštelėjau draugams, einantiems man iš šonų.

Iki pat tos akimirkos kai įėjome į pagrindinę salę, viskas buvo puiku. Salė irgi buvo visai nieko. Pritemdyta, pridėstyta apvalių staliukų su puokštelėmis ir panašiai.

O tada supratome, kad nepraėję pro šiknašluostes, besibūriuojančias netoliese, neprieisime nei prie vieno stalelio.

Giliai įkvėpiau ir mes patraukėme ten.

- O, Teo,- išgirdau cyptelėjimą, aiškiai priklausantį Kori - šiknašluosčių princesei.

- Kori,- linktelėjo Teo.

- Ką čia veikia šitie?- su pasibjaurėjimu nužiūrėjo mudu su Džeimiu. Taigi kad. Nepaisant to fakto, jog mudu su Bridžesu sutarėme puikiai (niekas išskyrus Dž. ir T. nežinojo KAIP puikiai) jo draugai iš šiknašluosčių klano vis dar laikė mane žemesne gyvybės forma.

Pagiežingai išsišiepiau šikanšluostėms, kurių būryje stovėjo ir Bridžesas.

- O, Teo, kuris iš šitų dviejų yra tavo pora?- tulžingai pasiteiravo kažkuris iš vaikinų.

Mudu su Džeimiu sutrikę atsisukome į Teo. Tai buvo tas momentas, kai Teo prisipažins, kas sieja jį ir Džeimį. Ir viskas išsispręs. Džeimis įsilies į būrį ir galės būti su savo mylimuoju.

Nejučia išsprūdo šypsena. Galvojimas apie draugo gerovę mane nuteikė neblogai.

O tada išgirdau:

- Aišku, kad su ja,- ir Teo suėmė mano ranką savąja.

Aš žagtelėjau ir šokiruota mečiau žvilgsnį Džeimiui. Mano garbanius atrodė kaip tuoj pravirksiantis. Toks nusivylęs. .Toks.. Vaikiškas. Nuskriaustas.

Negalėjau nieko sakyti. Neturėjau jėgų. Ir kaip tai būtų skambėję?

Pajutau pagiežingą Robio žvilgsnį. Jis taip pat ant manęs pyko. Kaip ir Džeimis. Mačiau tai iš jų akių.

Ir kodėl AŠ visuomet lieku kalta dėl to, ką padaro kiti?

Ištraukiau savo ranką iš Teo gniaužtų ir pagriebusi Džeimį nusivedžiau jį prie vieno iš staliukų. Girdėjau mums pavymui skrendančius pašaipius juokelius.

Klestelėjau ant kėdės ir įsistebeilijau į draugą.

- Nepyk ant jo,- pasakiau, nors tai ir nebuvo geriausias būdas pradėti pokalbį,- jis ras būdą kaip viską ištaisyti. Iš dalies jį suprantu, būti taip užpultam šiknašluosčių..

- Tu girdėjai jo balsą? Jis taip pašaipiai pasakė “aišku, kad su ja”.. Noriu mirt.

- Neperdėk. Viskas bus gerai, pamatysi. O kol kas apsimeskim, kad linksminamės. Šiaip ar taip aš irgi be poros,- nusišypsojau Džeimiui.

Jis atsakė man tokia pat nelinksma šypsena.

Vakarui įsibėgėjus prie stalelio, skirto šešiems, vis dar sėdėjome dviese. Porą kartų mačiau besijuokiantį Bridžesą su Teo, sėdinčius prie Koros ir Hanos stalelio.

Kvailiai. Aš ant jų nepykau. Tačiau buvo skaudu matyti, kaip Džeimis kiekvieną minutę atrodo vis labiau nusivylęs tuo, jog Teo, pirma jį išdavęs, net nebando atsiprašyti.

O tada buvo metas gauti atestatus. Su egzaminų rezultatais, kurie iki šiol buvo laikomi paslaptyje.

Visus kvietė po vieną - šiaip ar taip, mūsų laidoje moksleivių nebuvo daugiau penkiasdešimties.

Kai atėjo metas ir aš išgirdau savo vardą, nuskubėjau pakylos, ant kurios stovėjo direktorius Benetas su pavaduotoja, link. Pasiėmiau didelio formato voką ir padėkojau jiems, sutikdama dėl neaiškios priežasties susirūpinusį Beneto žvilgsnį.

Atsisėdusi prie stalelio atplėšiau voką ir pasiėmiau į rankas lapą, nuspresiantį mano tolimesnę ateitį.

Girdėjau, kaip buvo pašauktas Džeimis, vėliau Teo, Kora ir visi kiti, tačiau viskas girdėjosi tarsi per vandenį. Negalėjau atitraukti akių nuo savo egzaminų rezultatų.

Matematika - C.

Anglų kalba - B.

Istorija - D.

Fizika - F.

Nei vieno A. Nei vieno suknisto A.

Sudie , Braunai. Sudie, bet koks normalus universitete.

Nusijuokiau iš situacijos absurdiškumo ir atsistojusi išrūkau laukan. Atsisėdau ant paradinių laiptų ir išsitraukiau iš delninukės cigaretę. Užsirūkiau,  bandydama negalvoti apie tai, kas ką tik nutiko. Tiesa, prieš egzaminus į tai žiūrėjau lengvabūdiškai, tiesa, jie man pasirodė lengvi, tiesa, maniau, kad jų rezultatai visiškai nesvarbūs mano ateičiai universitete. Tačiau tai buvo tada, kai paslapčia galvojau, jog neturėsiu žemesnio nei B rezultato.

Prunkštelėjau ir įtraukiau dar vieną dūmą. Kvailystė.

Pakėliau akis nuo lapo, kuriame taip negražiai švietė didelės raidės ir įsižiūrėjau priešais save.

Žvirgžduotu takeliu manęs link ėjo tamsi figūra. Kažką priminė. Tiesa, tą akimirką buvau tiek apdujusi, kad nelabai suvokiau ką.

- Sužinojau, kad šiandien tavo išleistuvės,- išgirdau balsą iš toliau.

- M? Su manim kalbat?- drebančiu nuo valdomų ašarų balsu pasiteiravau.

- Taip, Bridžita, su tavim.

Tada pažinau balsą. Kai tas žmogus pasakė Bridžita. Tik jis taip tardavo mano vardą.

- Tu nesiruoši pasiduot, ar ne?- papurčiau galvą visiškame bejėgiškume.

- Aš jau pasidaviau. Tiesiog noriu, kad jeigu jau baigiam , visą istoriją pamatytum iš dviejų pusių.

- Apie ką kalbi? Visai nučiuožei nuo proto?- papurčiau galvą įtraukdama dar vieną dūmą.

- Ne. Galbūt. Nežinau . Tiesiog paskaityk. Tikiuosi , kad daug kas paaiškės,- Lukas priėjo prie pat manęs ir padavė man pluoštą baltų lapų, primargintų mažomis raidelėmis.

- Kas čia?

- Tikrasis mano rankraštis. Tas, kurį manei esant tikruoju buvo sukurtas tik tam atvejui, jeigu norėtum pamatyti , ką rašau neva tavęs įkvėptas. Tikrojo matyti tu neturėjai. Bet dabar noriu, kad perskaitytum jį. Aš neturiu ko prarasti. O tu dar turi.

- Tu visai nučiuožei nuo proto..- paprieštaravau.

- Gali būt. Tiesiog perskaityk. Permesk akimis, nes neabejoju, kad viską, kas čia parašyta , tu jau žinai. Patyrei savo kailiu,taip sakant.

- Lukai, tu..

- Šš, tiesiog padaryk kaip prašau. Jeigu kils klausimų, neabejoju, kad žinosi, į ką kreiptis paaiškinimo,- nusišypsojo,- Iki, gero išleistuvių vakaro, mieloji. Beje, graži lapė.

ir jis apsisukęs nuėjo iš kur atėjęs. Nestabdžiau jo. Šiaip ar taip, tai aš norėjau juo atsikratyti.O Luko ką tik pasakyta kalba mane neįtikėtinai suintrigavo.

Įdomu, įdomu.

Vienoje rankoje spausdama delninukę, kitoje egzaminų rezultatus bei pluoštelį lapų, grįžau vidun. Nėjau į pagrindinę salę. Nenorėjau matyti patenkintų egzaminų rezultatais šikanšluosčių veidų. Roberto veido.

Nuėjau į tualetą, atsisėdau ant klozeto ir prisitraukiau kojas prie smakro. Paėmiau į rankas rankraštį ir ėmiau skaityti.

Iš pradžių tai, ką pasakė Lukas ir tai, ką skaičiau rodėsi visiškai nesusiję, tačiau kuo toliau, tuo labiau mano akys plėtėsi. Perverčiau keliolika lapų, perskaičiau.. Tada dar keliolika..

Negaliu patikėt.

Patiko (28)

Rodyk draugams

~ easybreezy | 2010-12-26.

10 komentarai įrašui “Keturiasdešimta stadija - suknistadidysis suknistavakaras”

  1. O Dieve. ;o Rugiau. Gausi į kailį. Man taaaaip patiko. ;o
    Žodž. Dievinu.
    Aš tiesiog negaliu nuo Tavo įrašų atsitraukt. Ir tu daryk ką nori man.
    P.S. Rašyk kitą.
    /Šia tau už visus mano neparašytus komentarus, kurie pasilikę galvoje. ;*/

  2. Uuu, į kailį kailį.;D
    džiaugiuosi, kad patiko, tikiuosi ir likę pora patiks.
    rašysiu. kada nors.;D
    :*

  3. Owww crap…
    Viskas. Dabar taip: Bridžesas su Luku jau iš pat pradžių buvo susitarę, kokių nors pikantiškų dalykėlių prikūrę, Robis persigalvojo, išsiuntė jį, o Lukas ją įsimylėjo ir neiškentęs grįžo atgal? Aj… dar Lukas, jaučiu, žino viską, kas vyko tarp 2xB?, (na, jis juk minėjo lape…), turbūt apie tai iš tiesų ir rašė…
    Labai pro šoną nusisvaigau?:D

    Žiauriai laukiu. Beprotiškai. Būk žmogus, įmesk greičiau…

  4. O jerguteliausias!!!!! Oh, kaip laukiu sekančio….
    Čia kažkas tooookio OOOOOOhhooooooo!!!!!
    Laukiu :)))))

  5. Čiuju ten bus kas nors nešvaraus apie Bridžesą, akivaizdu Robis kažką tikrai ne gero yra padaręs, gal net prie to ir Teo prisidėjęs, nenustebčiau..
    Ir pritariu drugeliui - gausi į kailį.. xD
    Žiauriai patiko skyrius, laukiu kada įkelsi dar.. ;]]

  6. savaipkeista, nu kaip. Nepasakyčiau, kad atspėjai, bet nuo tiesos irgi netoli.;)
    o lapė ant raktikaulio, tad su vakarine vasarai skirta suknele puikiai matosi ta lapė.;)
    pasistengsiu įmest kuo greičiau, gi nenoriu, kad nusibaigtumėt.;)
    tali, wow wow wow, kokie išsireiškimai.;)
    gute, ne, kur jau, Teo - geroji istorijos fėja, ką jis galėtų blogo padaryt.;DD

  7. Na, man, Teo nei į fėją, nei į gerąjį nepanašus.. Greičiau jau blondgremlinas (nauja veislė xD)

  8. eiii, nei vieno žodžio apie mano mėgstamiausią herojų, prašyčiau.:D jis yra baisiai teigiamas, tik kartais sustumia dūrą, bet čia dėl siautėjančių aštuoniolikamečio hormonų, kurių veikimo principo niekas nesupranta.:D

  9. Ne, rimts… Teo gi idiotas…:D
    Toj vietoj taip žiauriai Džeimio pagailo. Vietoj Lein būčiau gerai jam užvožus iš kokios šliurės už tokius nesveikus išsireiškimus ir draugų prastūmimus…

  10. A random reader posted me an question yesterday. In case you could choose one book as a mandatory read for all high school students, which book would you choose?

Palikti komentarą